Kokia aš... Pamišusi dėl fotografijos ir ne tik. Myliu jūrą, nors niekada neteko į ją išplaukti. Myliu Nidą, nors gyvenu Kaune. Žaviuosi kalnais, nors bijau aukščio. Mėgstu stebėti žmones, nors dažnai bijau prie jų priartėti.

Ar tai mano ribotumas? Ar nenoras, kad išsipildytų svajonės? Juk svajonės - gyvenimo variklis, o jas išpildžiusi galbūt prarasčiau gyvenimo prasmę? Bet priartėti prie savo svajonių labai norisi... Todėl fotografuoju jūrą, kad jausčiau jos pulsavimą. Fotografuoju Nidą, kad pajausčiau jos gyvenimą. Fotografuoju kalnus, kad priversčiau aukštį man paklusti. Fiksuoju žmonių nuotaikas, kad juos suprasčiau.

Didžiausias malonumas- pats fotografavimo aktas. Pamačius kadrą, nuspausti mygtuką. Pamatyti, kad pavyko pagauti akimirką, nuotaiką. O jei tai dar kam nors patiks... Pažiūrėkite...